pelnyti

pelnyti
pelnýti, pel̃no, pel̃nė tr., pel̃nyti, -ija, -ijo Mtl, Pc 1. R114, K, Jrb, Ps, RdN, Zr uždirbti: Vyrai žvejojo – sau duonelę visiaip pelnė Krg. Ans gerus piningus pel̃no Prk. Su tuom jis savo duonytę pel̃no Brž. Jaunam reikėjo pinigus pelnýt Ktč. Sunkiai pelnýtas skatikas BŽ248. Brolis išmoko ir alkanai dienai, ką pelnęs, taupyti J.Jabl. Algą už darbą pelnyti CII1. Pelno piningus, o tačiau vislab noprosnai CII951. Dirbkiam ir pelnykiam rankomis savo BPI97. Gyvenkiat, keliaukiat ir pelnykiat joje BB1Moz34,10. Tas arklelis duoną pel̃nė, ta karvelė pieno davė (d.) Gs. Jūrios marios nežvejotos, pelnai nepelnyti JV53. ^ Kiek padarysi, tiek ir pelnysi LTR(Vlkj). Vieni nagais, kiti galva duoną pelno PPr55. Kas pigiai pelno, tas pigiai ir išleidžia PPr198. Pradaras pradarą pel̃no – negailėkis kiaulėms jovalą pradaryti Šts. Pinigas pinigą pelno LTR(Jnš). Darbas duoną pelno, o tinginystė – vargą KrvP(Ds). Pelnys du tuščiu, trečią nepilną (labai mažai pelnys) PPr403. | refl. tr.: Mūsų mieląją duonelę pelnýtis KII27. Vaikeli, mokykis pelnyties duonelę! Žem. 2. turėti naudos, pelno, laimėti: Rukšlinėk, vaikali, matysam, ką tu su tuo pelnýsi Vvr. Ką jis tuo pelnė? Mrj. Ką čia pelnýsi negėręs Jnšk. Kad ir žiūrėsi į tą knygą, ką te pelnysi Lnkv. Mažgi aš čia ką nors ir pel̃nijau Imb. Pažino par tus mainus nėko nepelniusys M.Valanč. | refl.: Imperialistai pelnėsi iš karo (sov.) sp. Gobšai važiavo į žydų žemę pelnytis M.Valanč. 3. Lnkv, Jnšk užsitarnauti, įsigyti: Karo nusikaltėliai susilaukė pelnýtos bausmės DŽ. Sėkmingai atlieka savo uždavinius ir turi pelnytą autoritetą sp. Sunku tampa, sunkiai pelnau, pakarsta man R300. Būriais ejo į Prūsus atpuskų pelnyti, pagonis mušdamys S.Dauk. Pelnija sau nu Dievo koronę Sz. Jei esi doras žmogus, greit gali pelnyti bičiulystę rš. Mano vainikas sunkiai pelnytas, ... šilely rinktas, trakely pintas NS450. Susigriešiju, grieką pelnau, padarau R347. Ik kolei turim metų ..., pelnykim ižganymą mūsų DP475. ^ Atsarga gėdos nepel̃no J.Jabl. Senas naują pelno LTR(Žg).
pelnýtai adv.: Jis pelnytai gavo dovaną rš. Pelnytai visame pasaulyje sagos laikomos nuostabiais literatūros paminklais A.Vencl. Pasijuto staiga nepelnytai, nežinia už ką įsigijęs pagarbos ir meilės rš. | refl. tr.: Kieno meilę pelnýtis KII28.
4. refl. verstis: Ans linais pel̃nos Kv. Mūsų vyrai pelnosi kaip įmano M.Valanč. Tėvai patims vaikams liepė pelnyties S.Dauk. \ pelnyti; apsipelnyti; atpelnyti; išpelnyti; nupelnyti; papelnyti; prapelnyti; pripelnyti; supelnyti; užpelnyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pelnyti — pelnýti vksm. Krẽpšininkas pel̃nė dvi̇̀dešimt tri̇̀s taškùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • darbauti — darbauti, auja ( auna), ãvo tr., intr. 1. dirbti, darbuotis, triūsti: Ką dar darbauni? Lp. Per visą amžių darbaut be nieko, save užmiršus Žlv. | refl.: Po anglių kasyklas darbaujasi prš. Jis netingėdavo, bet darbaudavos nuo ryto lig vakaro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpelnyti — tr. Brt pelnyti, laimėti: Tai tavo išpelnyta, kad pardavei arklį Alk. Kad susitartum, tai išpelnytų didelius pinigus Krč. pelnyti; apsipelnyti; atpelnyti; išpelnyti; nupelnyti; papelnyti; prapelnyti; pripelnyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pelnymas — pel̃nymas sm. (1) 1. K → pelnyti 1: Prasidėjo sunki duonos pelnymo diena P.Cvir. | refl. NdŽ. 2. → pelnyti 3: Kam pagal pel̃nymą (kaip kas pelnęs) užmokėti, atlyginti KII290. 3. nuopelnas: Duok, kad man gyvam esant ir mirštant pelnymas tavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • savvalė — savvãlė sf. (2) KŽ 1. N, [K] žr. savivalė: Bedieviui savvale elgiančiam, pavargulis tur kentėti CII627. 2. (neol.) elgimosi laisvė: Jie norėjo pralobti, pelnyti karišką garbę, pelnyti atskirumą ir savvalę A1884,107 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • feil — Adj erw. obs. (8. Jh.), mhd. veil(e), ahd. feili, fāli, mndd. vēl(e), veile Stammwort. Vgl. anord. falr. Die Bedeutung ist überall verkäuflich , der Vokalismus ist unvereinbar. Da bei dieser vergleichsweise speziellen Bedeutung verschiedene… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • iki tol — iki tõl prv. Iki tõl komándoms pelnýti taškų̃ nepavỹko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apsinašyti — apsinãšyti 1. pasitenkinti, pasinaudoti, pelnyti, laimėti: Jau apsnãšysi tu jo darbu – padirbo lygiai ne sau Ut. Kad ir paims tą paną – neapsnãšys! Ds. Apsnãšysi tu čia su tuo trupinėliu pyrago! Ds. Duok jam medaus iki valiai, tegu apsnãšys… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsipelnyti — apsipelnyti; N užsidirbti, užsipelnyti. pelnyti; apsipelnyti; atpelnyti; išpelnyti; nupelnyti; papelnyti; prapelnyti; pripelnyti; supelnyti; užpelnyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apturėti — apturėti, àpturi, ėjo tr. K 1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79, 164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”